Istorinės monografijos anotacija

Dr. Eglė Bendikaitė

Doc. dr. Saulius Kaubrys

 

 

1897 metų surašymo duomenimis 61 proc. Šeduvos miestelio gyventojų buvo žydai. Šiandien kažkada buvusios organiškos visuomenės dalies pėdsakus mena tik laiko blukinami paminkliniai akmenys senosiose žydų kapinėse bei triženkliai skaičiai nužudytų vyrų, moterų ir vaikų ant memorialinių paminklų Liaudiškių miške. Šeduvos žydų materialusis paveldas nebeatsispindi miestelio architektūriniame veide, o bendruomenės dvasinis palikimas pranyko kartu su dingusiu štetlu.

 

Istorinė studija – sociokultūrinis Lietuvos žydų štetlo portretas: Šeduvos atvejas – yra bandymas prarastąjam pasauliui grąžinti gyvenimą. Kompleksiškas istorinis tyrimas, remiantis liudininkų pasakojimais, asmeninėmis Šeduvos žydų palikuonių šeimų patirtimis bei archyviniais dokumentais iš Lietuvos ir užsienio archyvų, leidžia atkurti štetlo infrastruktūrą, socialinę erdvę, bendruomenines institucijas, tradicijas, asmens ir bendruomenės interakcijas, santykius su kaimynais bei jų transformacijas amžių bėgyje. Per Šeduvos štetlo istorijos atvejo studijos prizmę yra bandoma atskleisti ir bendri Lietuvos štetlams būdingi bruožai bei vystymosi tendencijos. Tematinis bei chronologinis istorinės medžiagos pateikimas, pasitelkiant iliustracinius miestelio istorijos pavyzdžius bei analizę, leis ne tik rekonstruoti štetlo gyvenimo realijas, kasdienes problemas, žydų bendruomenės indėlį miestelio raidoje, bet, tikėtina, leis geriau suprasti štetlo gyventojų pasaulėžiūrą, motyvaciją bei pasirinkimus ir naujai apsvarstyti istoriografijoje dažnai figūruojančio sentimentaliai romantizuoto štetlo vaizdinį.