Hi-resMarta KusmierBarbara Kirshenblatt-Gimblett yra POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus pagrindinės ekspozicijos  vyriausioji kuratorė, taip pat Niujorko universiteto atlikimo meno studijų profesorė emeritė. Vienos svarbiausių jos knygų: „Kryptinga kultūra: turizmas, muziejai ir paveldas“, „Vaizdas prieš mano akis: fotografinė Lenkijos žydų gyvenimo istorija, 1864 -1939 m.” (su Lucjan Dobroszycki); “Jie mane vadino Mayer July: tapyti žydiškos vaikystės Lenkijoje prieš Holokaustą prisiminimai“ (su Mayer Kirshenblatt); „Buvimo žydu menas moderniaisiais laikais“ (su Jonathan Karp) bei „Ana Frank be apribojimų: medija, vaizduotė, atmintis“ (su Jeffrey Shandler).

Barbara Kirshenblatt-Gimblett yra gavusi Žydų kultūros fondo apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus. Jai suteiktas Amerikos žydų teologinės seminarijos garbės daktarės laipsnis, o 2015 m. ji gavo Marshall Sklare apdovanojimą už indėlį į mokslinius socialinius žydų tyrimus. Neseniai ji buvo apdovanota Lenkijos respublikos Karininko Kryžiaus ordinu už jos indėlį į POLIN muziejaus kūrimą. Šiuo metu ji atlieka konsultacinius ir patariamuosius darbus JIVO Žydų mokslo institute, Amerikos Žydų muziejų taryboje, Žydų muziejuje ir tolerancijos centre Maskvoje, Vienos, Berlyno bei  kituose žydų muziejuose ir projektuose Lietuvoje, Ukrainoje ir Izraelyje.


lara

Lara Lempertienė, humanitarinių  mokslų daktarė, gimė 1962 m. Ukrainoje, baigė Vilniaus universiteto filologijos fakultetą, vėliau – keletą hebrajų kalbos ir žydų kultūros  programų Jeruzalės Grinbergo institute bei Hebrajų universitete. 2005 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1997 m. dėsto Vilniaus universitete (hebrajų kalba ir Europos žydų kultūra), nuo 1995 dirba Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (žydų knygos tyrimai), vadovauja Judaikos centrui. Kelių knygų sudarytoja ir redaktorė, kelių dešimčių straipsnių autorė, Lietuvos ir tarptautinių akademinių projektų, mokslinių stažuočių ir mokslinių konferencijų bei seminarų dalyvė (Lietuva, Izraelis, JAV, Didžioji Britanija, Ukraina, Vokietija, Lenkija, Rusija), tarptautinių mokslinių konferencijų bei seminarų organizatorė,  parodų kuratorė (Lietuva, Lenkija, Ukraina, Izraelis).


koch2Łucja Koch Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN Edukacijos departamento vadovė bei  „Žydų kultūrinio paveldo“ edukacinės programos koordinatorė. Kaip sociologė Lucja POLIN muziejuje dirba nuo 2009 m. Čia savo karjerą ji pradėjo nuo projekto “Lenkai teisuoliai – prisimenant pamirštą istoriją” koordinavimo, o vėliau tapo ir projekto programų vadove. Ji taip pat yra Europos žydų muziejų asociacijos (AEJM ) valdybos narė.


pazeraite

Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja. Kauno Vytauto Didžiojo universitete parašė disertaciją „Izraelis Salanteris ir Musar judėjimas Lietuvoje“, kurią sėkmingai  apsigynė 2003 m. 2005 metais disertacijos pagrindu išleido knygą Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis Lietuvoje XIX a. („Versus Aureus“). Daugelio publikacijų, susijusių su žydų kultūros ir istorijos temomis, Lietuvos ir užsienio akademiniuose leidiniuose autorė. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre parengė ir dėsto kursą „Žydų minties istorija“.


zalkin

Mordechai (Motti) Zalkin yra moderniosios žydų istorijos profesorius Žydų Istorijos departamente Negevo Ben-Guriono universitete Izraelyje. Jo mokslinių interesų sritis yra kultūrinė ir socialinė Lietuvos žydų istorija iki Antrojo pasaulinio karo. Svarbiausios jo publikacijos: „Žydų Apšvietos judėjimas Rusijos imperijoje – socialiniai aspektai“; „Modernizuojant žydų švietimą XIX a. Rytų Europoje“; „Žydų ūkininkavimas ir  ūkininkai žydų-lietuvių kultūriniame regione“;  „Rytų Europos žydų“ konceptas” bei „Vaikystė tradicinėje Rytų Europos žydų visuomenėje”.


img_2351Vladimiras Levinas daktaro laipsnį apsigynė Jeruzalėje esančiame Hebrajų universitete. Šiuo metu jis yra šio universiteto Žydų meno centro direktorius,  be to dėsto Ben-Guriono universitete, Negeve. V. Levinas yra parašęs knygą:  „Nuo revoliucijos iki karo: žydų politika Rusijoje, 1907 – 1914 m.“ (hebrajiškai),  taip pat jis yra dviejų tomų knygos “Sinagogos Lietuvoje: katalogas“ bendradarbis ir redaktorius, o  kitais metais žadama išleisti naują jo kaip bendraautoriaus knygą „Ukrainos sinagogos: Voluinė“.


shaul

Shaul Stampfer Hebrajų Universitete apsigynė daktaro laipsnį tema apie žydų švietimą Rytų Europoje ir šiuo metu tęsia mokslinį darbą tirdamas istorinę žydų šeimos struktūrą ir žydų demografiją. Jis neseniai parengė studiją apie Chazarų atsivertimą į judaizmą (apibendrinimas trimis žodžiais: tai niekada neįvyko) ir išreiškė kritiką keletui naujų žydų aškenazių kilmės tyrimų (apibendrinimas 8 žodžiais: Jei kažkas skamba tikrai nepaprastai, tai tikriausiai neįvyko). Šiuo metu jis rašo Rytų Europos žydų demografinę istoriją.


saulius-photoSaulius Sužiedėlis Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Milersvilio universiteto (JAV) istorijos profesorius emeritas, istorikas. 2007–2010 m. vadovavo Milersvilio universiteto (JAV) kasmetinei konferencijai, skirtai holokausto ir genocido klausimams. Parašė ir parengė penkias knygas, tarp jų – „Istorinį Lietuvos žodyną“ (1997 m.), kartu su istoriku C. Dieckmannu 2006 m. paskelbė istorinę studiją „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį“, yra daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, pranešimų, recenzijų autorius. 2011 m. įteikta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija užsienio lietuviams už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva, 2012 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Karjera: 1994–1998 m. – žurnalo „Journal of Baltic Studies“ vyriausiasis redaktorius.

1967 m. baigė Katalikų universitetą Vašingtone (JAV; Europos istorijos bakalauro studijos), 1973 m. studijavo Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete (Lenkija; lenkų kalbos ir literatūros studijos), 1974–1975 m. stažavosi Varšuvos universiteto Istorijos institute, 1977 m. Kanzaso universitete (JAV) įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį. Studijavo Rytų Europos, Rusijos, viduramžių istoriją ir slavistiką. Narystė organizacijose: yra Slavų, Rytų Europos ir Eurazijos tyrimų asociacijos narys, Amerikos istorikų asociacijos narys, Baltijos šalių tyrimų pažangos asociacijos narys, 2002–2004 m. – šios asociacijos vadovas, nuo 1998 m. – Lietuvos komisijos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys, nuo 2013 m. tos komisijos nacių nusikaltimų įvertininmo pakomisės pirmininkas.

Mokslinių tyrimų interesai – Rusijos, Rytų Europos, Lietuvos, holokausto ir genocido istorija.